uožmarštis

úožmarštis sm. (1) KŽ žr. užmarštis 1: Savo raštuose jis (S.Daukantas) šneka … peikdamas jų (prosenolių) vaikų vaikų snudumą ir uožmarštį apie reikalus tėvynės A1884,1(J.Šliūp).